- deterrence
- atgrasa statusas T sritis Politika apibrėžtis Valstybių užsienio ir saugumo politikos principas, numatantis galimo agresoriaus atgrasymą demonstruojant savo jėgą, pasiryžimą gintis, nepaliekant abejonių, kad į panaudotą jėgą bus atsakyta jėga. Naudojama iki tiesioginio priešininkų ar varžovų susidūrimo. Ja siekiama išvengti konflikto ir įtikinti agresorių, kad pulti auką jam gali būti žalinga. Tarpvalstybiniuose santykiuose pasidarė reikšmingesnė, kai po II pasaulinio karo galingiausios valstybės įsigijo branduolinį ginklą. Dėl ypatingos naikinamosios galios jis tapo svarbia atgrasos priemone, pajėgia sustabdyti net labai galingą agresorių, valdantį didelius žmonių ir technikos išteklius. Pasibaigus Šaltajam karui, atgrasos principo reikšmė tarptautiniuose santykiuose sumažėjo, nes išnyko globali stipriausių valstybių priešprieša. Valstybėms dabar tenka spręsti kitokias saugumo problemas, jų atgrasos būdu išspręsti dažniausiai neįmanoma. Antra vertus, kol neišnyko ginkluotų konfliktų (ypač regioninių) galimybė, atgrasa neprarado reikšmės. atitikmenys: angl. deterrence ryšiai: susijęs terminas – sulaikymas susijęs terminas – Šaltasis karas
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.